Fiksuojamas teigiamai pakitęs darbdavių požiūris į emigrantus

Užimtumo tarnybos iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ užsakymu atlikta šalies darbdavių apklausa parodė, kad darbdavių požiūris į emigracinės patirties turinčius tautiečius teigiamai keičiasi. Darbdavių nuomonės tyrime 77 proc. darbdavių atsižvelgtų tik į kandidato išsilavinimą ar darbo patirtį, nepaisant to, kur ji buvo įgyta. Tik 18 proc. darbdavių rinktųsi kandidatus, įgijusius išsilavinimą ir 17 proc. – darbo patirties Lietuvoje.

Prieš trejus metus 2021 metais panašaus pobūdžio tyrime darbdaviai tvirtino, kad pirmenybę teiktų kandidatams, kurie darbo patirtį ar išsilavinimą įgijo Lietuvoje (atitinkamai – 75 proc. ir 69 proc.) nei užsienyje.

Dabar dauguma apklaustų darbdavių (58 proc.) pritaria, kad emigrantai yra įgiję vertingos patirties ar įgūdžių. Ypač tai pabrėžia įmonės, kuriose dirba arba anksčiau yra dirbusių sugrįžusių iš užsienio tautiečių.

Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) sutinka, kad grįžę į Lietuvą lietuviai labiau pasitiki savo gebėjimais ir nori aktyviau įsitraukti į svarbių sprendimų priėmimą darbovietėje, palyginti su migracijos patirties neturinčiais kolegomis.

„Pasikeitusias darbdavių nuostatas emigrantų atžvilgiu sąlygoja ne tik pasikeitusios vertybės visuomenėje, bet ir pokyčiai darbo rinkoje. Pastaraisiais metais itin sustiprėjęs kvalifikuotų darbuotojų poreikis, technologijų proveržis gamybos procesuose, ypač dirbtinio intelekto pritaikymas kasdienėje veikloje, iš esmės skatina persvarstyti personalo samdos įpročius ir taktiką, – teigė Inga Balnanosienė, Užimtumo tarnybos direktorė. – Šiuo metu dauguma darbdavių lanksčiai vertina grįžusius iš užsienio lietuvius – laiko juos patyrusiais ir reikalingais specialistais. Visgi dažniau taip teigia įmonės, kuriose dirbo arba dirba darbuotojų su migracine patirtimi.“

Tyrimo pristatyme dalyvavusi darbdavių atstovė – „SBA Home“, vienijančios keturias SBA baldų gamybos įmones, personalo vadovė Samanta Garbenčienė patvirtino: „Patirtis personalo samdos srityje liudija, jog emigrantai puikiai išmano darbo specifiką, imlesni naujovėms ir pokyčiams bei dažnai juos siūlo patys, yra motyvuoti ir siekia vidinio augimo galimybių. Jie pritaiko užsienyje įgytą gerąją patirtį, kuri būna labiau orientuota į rezultatą, o ne procesą.“

Didžiausias skirtumas stebimas analizuojant išsakytą nuostatą, jog iš užsienio grįžę lietuviai dažniau turi nepagrįstų lūkesčių darbo sąlygoms: 2021 metais taip teigė 62 proc. darbdavių, šiemet – tik 36 proc.

Šiemet atliktame tyrime fiksuojamas darbdavių nuomonės poslinkis į teigiamą pusę arba išlikęs neutralus. Gerokai sumažėjo pritariančių, kad emigrantai kaip darbuotojai prasčiau išmano Lietuvos darbo rinką ir ekonomiką nei nuolatiniai šalies gyventojai. Prieš trejus metus taip galvojo 58 proc. apklaustų darbdavių. Mažiau pritariančių, kad viena iš pagrindinių lietuvių grįžimo iš užsienio priežasčių yra nesugebėjimas prisitaikyti prie kitos šalies, kai ankstesniais metais taip manė trečdalis respondentų.

Tyrimas atskleidė, kad nuotolinio darbo galimybes užsienyje gyvenantiems lietuviams sudarytų apie 40 proc. apklausoje dalyvavusių darbdavių. Pagrindinę priežastį, kodėl nėra galimybės dirbti tokiu būdu, nurodė netinkamą darbo pobūdį (80 proc.).

Daugiausia dirbančių gyventojų, grįžusių iš užsienio, yra gamybos, statybos, prekybos, transporto (didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių remonto, transportas ir saugojimo, statybų ir nekilnojamojo turto operacijų) sektoriuose.

Tą patvirtina ir praėjusiais metais Užimtumo tarnybos užsakymu atliktame Emigrantų nuomonės tyrime įvardintos norinčiųjų grįžti (60,3 proc.) turimos profesijos, susijusios būtent su pramonės, statybos ir nekilnojamojo turto sektoriais. Antroje vietoje – turintys profesijas prekybos ir pardavimų veiklose (58,5 proc.), trečioje – energetikos ir gamtos išteklių veiklos (58,3 proc.).

Dauguma tyrime dalyvavusių darbdavių  (78 proc.) pritaria grįžtamosios migracijos skatinimui ir mano, jog šias veiklas turėtų vykdyti valstybinės institucijos. Įmonės, kuriose dirbo arba dirba emigrantų, pageidautų, kad šia veikla užsiimtų darbdavių asociacijos ir darbdaviai.

Beveik trečdalis (29 proc.) apklaustų darbdavių norėtų patys prisidėti prie įvairių iniciatyvų, kviečiančių užsienio lietuvius grįžti gyventi ir dirbti Lietuvoje. Labiausiai linkę įdarbinti grįžtančiuosius arba prisidėti prie grįžtamosios migracijos skatinimo iniciatyvų iš apklaustųjų daugiausiai įvardijo žmonių sveikatos, priežiūros ir socialinis darbo (52,9 proc.), viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo (50 proc.), administracinės ir aptarnavimo veiklose (50 proc.) sričių darbdaviai.

Pernai Užimtumo tarnybos emigrantų tyrimas parodė, kad net 55,1 proc. apklaustų išvykusių Lietuvos piliečių svarsto apie grįžimą gyventi į tėvynę (15 proc. daugiau nei prieš trejus metus).

Labiausiai motyvuojančios priežastys grįžti – artimieji, gerėjanti ekonominė padėtis, matomi pokyčiai visuomenėje ir, žinoma, gerai apmokamas bei mėgstamas darbas.

Susipažinkite su naujausiu Darbdavių nuomonės tyrimu dėl iš užsienio grįžtančių lietuvių įdarbinimo