Penkeri metai, vienas klausimas: „Gal į Lietuvą?“ gimtadienis
Per pastaruosius penkerius metus Lietuva išgyveno reikšmingą
pokytį – pasikeitė ne tik migracijos tendencijos, bet ir visuomenės požiūris į
užsienyje gyvenančius tautiečius. Užimtumo tarnybos iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ penkerių metų
sukakties proga vykusioje diskusijoje įvairių sričių atstovai apžvelgė, kaip
keitėsi valstybės santykis su diaspora, kokie iššūkiai tebėra aktualūs ir žmonės pasirenka grįžti gyventi į Lietuvą.
Renginio moderatorius Mantas Simaitis kartu su pašnekovėmis
pabrėžė, kad šiandien grįžimas į Lietuvą nebėra tik asmeninis sprendimas. Tai
tapo valstybės, bendruomenių ir pačių užsienyje gyvenančių lietuvių bendro
darbo rezultatu.
Vienas ryškiausių pokyčių atsispindi statistikoje. Nuo 2021
metų iki 2026 metų gegužės į Lietuvą sugrįžo daugiau kaip 105 tūkstančiai
Lietuvos piliečių. 6 metus iš eilės grįžtančiųjų skaičius viršija
išvykstančiųjų, o tai rodo ilgalaikę tendenciją, kurią stiprina tiek
gerėjančios gyvenimo sąlygos Lietuvoje, tiek aktyvi valstybės politika, skirta
ryšių su diaspora stiprinimui.
Nuo stereotipų prie pagarbos
Seimo narė, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės
komisijos pirmininko pavaduotoja Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, pati
septynerius metus gyvenusi Jungtinėje Karalystėje, pastebi, kad bene
didžiausias pokytis per pastarąjį penkmetį įvyko visuomenės požiūryje į
emigraciją.
Anksčiau išvykę lietuviai neretai susidurdavo su
stereotipais ir buvo vertinami kaip žmonės, nusigręžę nuo savo valstybės.
Tačiau laikui bėgant visuomenė vis aiškiau pamatė, kad diaspora ne tik išlaiko
ryšį su Lietuva, bet ir aktyviai prisideda prie jos stiprinimo. Užsienyje
kuriamos lietuviškos mokyklos, bendruomenės, organizuojamos valstybinės
šventės, puoselėjama kalba ir kultūra.
Pasak D. Asanavičiūtės-Gružauskienės, svarbų vaidmenį
suvaidino ir valstybės sprendimai: didesnis dėmesys lituanistiniam švietimui,
aktyvesnis bendradarbiavimas su užsienio lietuvių organizacijomis bei nuoseklus
diasporos klausimų įtraukimas į nacionalinę politiką.
Grįžimas tapo norma, o ne išimtimi
Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos
departamento direktorė Lina Žukauskaitė priminė, kad prieš dešimtmetį Lietuvoje
vyravo visai kitokios nuotaikos. Tuo metu daug kalbėta apie emigraciją ir
gyventojų mažėjimą, o grįžimas atrodė veikiau išimtis nei tendencija.
Pasak jos, situacija iš esmės pasikeitė prieš kelerius
metus, kai Lietuvoje pradėjo formuotis teigiamas migracijos balansas. Prie to
prisidėjo ne tik ekonominė pažanga, bet ir pandemijos laikotarpiu išryškėję
Lietuvos privalumai – saugumas, gyvenimo kokybė, galimybė derinti profesinį ir
asmeninį gyvenimą.
L. Žukauskaitė pabrėžė, kad šiandien itin svarbu užtikrinti
aiškios informacijos prieinamumą grįžtantiems žmonėms, padedanti vienoje
vietoje gauti atsakymus į klausimus apie darbą, švietimą, socialines garantijas
ar kitus grįžimo aspektus.
Kaip pradėta iniciatyva „Gal į Lietuvą?“
Prie iniciatyvos kūrimo prisidėjusi ir šiuo metu
„International House Vilnius“ vadovaujanti Indrė Laučienė prisiminė, kad prieš
penkmetį grįžtamosios migracijos tema dar nebuvo plačiai aptariama. Tuo metu
reikėjo ne tik įtikinti kitus, kad Lietuva turi ką pasiūlyti, bet pirmiausia
tuo patikėti patiems.
Pirmieji susitikimai su lietuvių bendruomenėmis užsienyje
parodė, kad daugelis tautiečių vis dar mato Lietuvą tokią, kokia ji buvo jų
išvykimo metu. Todėl vienu svarbiausių uždavinių tapo parodyti pasikeitusią
šalį – modernią, augančią, atvirą talentams ir tarptautinei patirčiai.
Pasak I. Laučienės, didžiausią poveikį daro ne reklaminės
kampanijos ar statistika, o žmonių istorijos. Būtent grįžusiųjų patirtys ir
rekomendacijos skatina kitus rimčiau svarstyti galimybę sugrįžti.
Jaunoji diaspora kuria globalią Lietuvą
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos pirmininkė Agita
Beržanskaitė pabrėžė, kad šiandienos jaunimas Lietuvą suvokia kitaip nei
ankstesnės kartos. Globaliame pasaulyje ryšys su valstybe nebepriklauso nuo
geografinės vietos.
Studijuodami Nyderlanduose, dirbdami įvairiose pasaulio
šalyse ar dalyvaudami tarptautinėse programose, jauni lietuviai išlaiko ryšį su
gimtine, kuria lietuviškas organizacijas ir bendruomenes.
A. Beržanskaitė atkreipė dėmesį, kad jaunam žmogui ypač
svarbus priklausymo bendruomenei jausmas, todėl tiek užsienyje, tiek grįžus į
Lietuvą svarbu kurti aplinką, kurioje žmonės rastų bendraminčių, galėtų dalytis
patirtimis ir jaustųsi reikalingi.
Žmogiškas ryšys, kuris skatina grįžti
Užimtumo tarnybos iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ koordinatorės
Eglė Martinkėnienė ir Agnė Skučaitė-Leonavičienė pabrėžė, kad didžiausia
iniciatyvos vertė slypi tiesioginiame bendravime su žmonėmis.
Dažnai žmones labiausiai nustebina ne informacija apie darbo
rinką ar valstybės paslaugas, o pats faktas, kad kažkas atvyksta jų aplankyti,
išklausyti ir pakviesti sugrįžti.
Pasak koordinatorių, už kiekvieno statistinio rodiklio slypi
konkreti žmogaus istorija. Vieniems svarbiausias klausimas yra darbas, kitiems
– vaikų integracija mokyklose, tretiems – bendruomenės paieškos grįžus, todėl
sėkmingas sugrįžimas visada prasideda nuo dialogo ir pasitikėjimo.
Lietuva – daugiau nei vieta žemėlapyje
Diskusijos pabaigoje dalyvių buvo paprašyta vienu žodžiu
apibūdinti Lietuvą. Nuskambėję atsakymai atskleidė bendrą nuotaiką: „namai“,
„šeima“, „augimas“.
Šiandien Lietuva vis dažniau tampa pasirinkimu, kur norisi
sugrįžti kurti gyvenimą, auginti vaikus, realizuoti profesines ambicijas ir
būti arčiau savo šaknų.
Per penkerius Užimtumo tarnybos iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“
veiklos metus pasikeitė požiūris, atsirado daugiau pasitikėjimo, o ryšys tarp
Lietuvos ir pasaulio lietuvių tapo stipresnis nei bet kada anksčiau. Būtent šis
ryšys ir yra pagrindas, leidžiantis tikėti, kad sugrįžimo istorija tęsis ir
ateityje.
