Lietuvių diasporos forume Stokholme: nuo įkvėpimo įsikurti Lietuvoje iki praktinių sprendimų
Spalio 18 d. Estų bendruomenės namuose Stokholme įvyko
„Diasporos forumas“, kurį surengė Lietuvių jaunimo bendruomenė Švedijoje. Dalyviai
kviesti pasidalinti mintimis apie tai, ką reiškia
gyventi užsienyje, pasvarstyti apie grįžimą į Lietuvą ir tai, kaip galima
prisidėti prie jos gerovės jau dabar.
Remiantis Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Švedijoje šiuo metu gyvena apie 12 tūkstančių lietuvių. Dalis iš jų – neturintys darbo patirties Lietuvoje, nes išvyko iš šalies studijuoti ar iškart po mokslų ir pasilikę svetur.
Renginio metu Užimtumo tarnybos iniciatyva „Gal į Lietuvą?“ dalyvius įtraukė į praktines dirbtuves „Kaip įdarbinti savo įgūdžius Lietuvoje?“. Jų metu buvo kalbama, kaip kiekvienas gali pritaikyti savo profesinę ar asmeninę patirtį Lietuvoje – tiek sugrįžus gyventi, tiek dirbant nuotoliu. Dalyviai diskutavo, kuo skiriasi darbo rinka Švedijoje ir Lietuvoje, kaip panaudoti savo turimas žinias ir prisidėti prie mūsų šalies gerovės. Praktinių užsiėmimų metu išbandyti darbo ieškančio asmens ir darbdavio vaidmenys, leidžiantys pamatyti esminius darbo rinkos dėsnius ir poreikį lanksčiai pritaikyti įgūdžius skirtingose profesinėse srityse. Pristatytas skaitmeninis įrankis „Lietuvos regionų žemėlapis“, iniciatyva „Diasporai draugiškas darbdavys“, galimybės gauti karjeros specialistų patarimų, pasinaudojus regioninį karjeros centrų „Karjeras“ ar diasporą pasirengusių konsultuoti Užimtumo tarnybos specialistų paslaugomis.
Renginį baigė panelinė diskusija „Pasirinkau Lietuvą: grįžimo istorijos“, kurią vedė žurnalistė Živilė Kropaitė-Basiulė. Keturi grįžę lietuviai – Kleopas Matas Kvizikevičius, Dominyka Čiurovaitė, Karolis Uziela ir Monika Tarvydytė – atvirai dalijosi savo patirtimis, iššūkiais ir atradimais. Jų pasakojimai parodė, kad grįžimas – tai ne tik geografijos klausimas, bet ir gilus vidinis pokytis.
Kalbėta ir apie tai, kuo Lietuva patraukli grįžtantiems:
sparčiai auganti ekonomika, lengvesnis bendravimas su valstybės institucijomis,
galimybė derinti darbą su asmeniniu gyvenimu ir kokybiškesnė nei Švedijoje
medicinos sistema. Tai – privalumai, kuriuos dažnai suteikia mažesnė šalis ir
glaudesnė bendruomenė.
Diskusijos pabaigoje vyko klausimų ir atsakymų sesija, kur
paaiškėjo, kad diasporai rūpi labai praktiški dalykai – kaip rasti darbą
Lietuvoje, kaip prisitaikyti emociškai, kaip susikurti naujus socialinius
ryšius.
Dėkojame visiems, kurie dalyvavo, klausėsi, kalbėjosi ir kūrė šilto bendravimo atmosferą. Iniciatyvai „Gal į Lietuvą?“ šis renginys dar kartą parodė, kad diasporai svarbiausia – atviri pokalbiai, tikros patirtys ir konkretūs sprendimai, padedantys palaikyti ryšį su Lietuva. Džiaugiamės galėję prisidėti prie šio prasmingo forumo, kur kiekvienas jautėsi išgirstas ir padrąsintas.
Daugiau renginio akimirkų ČIA
