Mažeikiuose – dėmesys diasporai ir darbo rinkos iššūkiams

Liepos 29 d. Mažeikių rajono savivaldybėje vyko svarbus susitikimas, kuriame dėmesys skirtas ne tik vietos darbo rinkos iššūkiams, bet ir vienai iš aktualiausių temų – kaip paskatinti į užsienį išvykusius tautiečius grįžti namo ir sėkmingai įsitvirtinti.

Susitikime dalyvavo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su komanda, o vietos darbo rinkos situaciją ir diasporos įtraukimo galimybes pristatė Užimtumo tarnybos Mažeikių skyriaus vedėja Rita Jurkūnienė.

Pramonės sektoriuje – darbuotojų trūkumas

Mažeikių rajone vyrauja gamybos, naftos perdirbimo, statybos, transporto ir logistikos sektoriai. Nors registruotas nedarbas mažėja, išlieka reikšmingi iššūkiai – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, moterų ir jaunimo nedarbas bei regioninis gyventojų senėjimas.

„Darbdaviai ypač vertina žmones, grįžusius iš emigracijos – jie dažnai turi vertingos tarptautinės patirties, kalbų žinių, o svarbiausia – motyvacijos dirbti“, – teigė R. Jurkūnienė.

Susitikimo metu taip pat akcentuotas darbdavių poreikis – vien per 2025 m. pirmąjį pusmetį buvo užregistruota daugiau nei 1700 laisvų darbo vietų. Didžiausias darbuotojų trūkumas fiksuojamas suvirintojų, elektrinių įrengimų montuotojų, stalių, šaltkalvių bei betonuotojų pozicijoms užimti.

R. Jurkūnienės teigimu, Mažeikių rajonas turi potencialo ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti grįžtančius emigrantus. Tam būtina sukurti jiems palankias sąlygas: suteikti galimybę dirbti pagal įgytą kvalifikaciją, siūlyti konkurencingą atlyginimą ir padėti integruotis į bendruomenę.

Užimtumo tarnyba siūlo platų paslaugų spektrą – nuo individualių konsultacijų, profesinio mokymo ar perkvalifikavimo iki glaudaus bendradarbiavimo su darbdaviais. Tikslas – ne tik padėti susirasti darbą, bet ir kurti tvarią, žmogui palankią aplinką.

Kas skatina grįžti?

Per pastaruosius dvejus metus Mažeikių skyriuje užsiregistravo beveik 350 iš emigracijos sugrįžusių žmonių. Dauguma jų – darbingo amžiaus, grįžę iš tokių šalių kaip Norvegija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Švedija ar Nyderlandai.

Jų grįžimo priežastys – labai žemiškos: noras būti arčiau šeimos, pasikeitusios gyvenimo sąlygos užsienyje, o kartais – tiesiog namų ilgesys. Tačiau sugrįžusieji taip pat turi aiškius lūkesčius: jie nori konkurencingo atlyginimo, aiškaus darbo grafiko, pagarbios darbo aplinkos, modernios organizacinės kultūros, galimybių tobulėti ir pagalbos integruotis jų šeimos nariams.

Susitikimo dalyviai vieningai sutarė – jei norime, kad lietuviai grįžtų ir pasiliktų, būtina stiprinti informacijos sklaidą diasporai, kurti tikslines grįžimo programas ir skatinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, Užimtumo tarnybos ir lietuvių bendruomenių užsienyje.