Po dvylikos metų atgal į Lietuvą: sugrįžusios Gedimino Nadtočio-Nato kūrybinės veiklos ir naujas etapas namuose

„Jeigu būti užrakintiems, tai gal geriau tarp savų?“, – tokį klausimą uždavusi Nadtočių šeima pasaulinės pandemijos metu nutarė pradėti ruoštis grįžimui į Lietuvą. Stiprėjantis noras būti arčiau mylimų artimųjų ir draugų paskatino ryžtis nelengvai užduočiai – perkelti 12 metų Danijoje kurtą šeimos gyvenimą namo ir čia kurti savo ateitį.

Karjera nuo nulio

Muzikiniame projekte išgarsėjusiam Gediminui Nadtočiui-Natui Lietuvoje netrūko dėmesio ir pažinčių, tačiau Danijoje karjerą teko pradėti nuo pradžių.

„Žmona įstojo į universitetą Danijoje, studijuoti dizaino. Nutarėme ten vykti visi drauge ir apsigyventi Horsenso mieste. Nutiko taip, kad studijos baigėsi, o mes likome“, – pasakoja Gediminas, prisiminęs tuomet nelengvą pradžią.

Įsidarbinus logistikos įmonėje, kaip ir daugumai atvykusiųjų, vyrui teko pradėti nuo pačių paprasčiausių užduočių, dirbant prekių surinkėju. Ši patirtis buvo stiprus kontrastas ankstesniam – scenos – gyvenimui Lietuvoje, tačiau Gediminui svarbiau už viską buvo rūpinimasis šeima. Vėliau išmokta danų kalba padėjo užimti aukštesnę – sandėlininko – poziciją. „Po kurio laiko įpratau, kad manęs niekas neatpažįsta ir galiu nesirūpinti, kaip apsirengęs einu į parduotuvę“, – juokdamasis prisimena Gediminas.

Pandemijos sukelta krizė atskleidė dar vieną atvykėliams nepalankią tendenciją: darbdaviai, siekdami išsaugoti verslą, pradėjo mažinti darbuotojų skaičių, pirmiausiai atleisdami atvykusius užsieniečius, nepaisant to, kad šie kalbėjo daniškai ir turėjo reikiamų įgūdžių. Tad senkant norui ir priežastims likti svetur, buvo nutarta išvykti.

Planuotas grįžimas į Lietuvą

Šeima grįžimui ruošėsi itin atsakingai – tebebūdami Danijoje įsigijo būstą Vilniuje, išsirinko mokyklą vyresnėlei ir darželį – jaunėlei dukrai. Kadangi namuose visad buvo kalbama lietuviškai ir abi mergaitės lankė lituanistinę mokyklėlę, joms tai padėjo sklandžiau adaptuotis lietuviškose ugdymo įstaigose.

Aplinkybėms susiklosčius palankiai, Gedimino žmonai Erikai buvo pasiūlytas darbas danų interjero dizaino įmonės padalinyje Lietuvoje. Vyras liko baigti tvarkyti reikalų ir tikėjosi netrukus prisijungti prie šeimos, tačiau laukta kelionė įvyko tik po pusantrų metų.

„Man grįžus, dukros jau buvo spėjusios susirasti geriausių draugų, o aš jaučiausi tebesąs „ant lagaminų“, tarsi turėčiau netrukus vykti atgal. Prireikė laiko įsivažiuoti į veiklas“,  – tuometinę savijautą prisimena Gediminas.

Gediminas Nadtočis (Asmeninio archyvo nuotrauka)

Papildoma pagalba naujo darbo paieškoms

Pradėjusiam darbo paieškas Lietuvoje Gediminui kurį laiką buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Tiesa, apie galimybę eksportuoti šią išmoką žino ne visi grįžtantieji lietuviai.  

Informaciją apie nedarbo socialinio draudimo išmokos eksporto galimybes į ES, EEE šalis nares ir Šveicariją teikia EURES padalinys Lietuvoje, kuris taip pat administruoja su išmokos eksportu susijusius dokumentus. Norintieji persikelti (eksportuoti) nedarbo socialinio draudimo išmoką, turėtų grįžę į Lietuvą per 7 dienas registruotis Užimtumo tarnyboje ir pateikti užsienyje išduotą PD U2 dokumentą.

Apie tai plačiau pasakoja Užimtumo tarnybos EURES nacionalinio koordinavimo skyriaus vedėja Agnė Peciukevičienė: „Svarbu, kad iki išvykimo į Lietuvą asmuo būtų registruotas paskutinės darbovietės šalies užimtumo tarnyboje (taikomas 4 savaičių terminas, su galimybe jį sutrumpinti) ir gautų nedarbo išmoką bei informuotų užsienio instituciją, kad išvyksta ieškoti darbo į Lietuvą ir jam reikalingas PD U2 dokumentas.“ Kai grįžtama su PD U2 dokumentu iš ES, EEE šalių ar Šveicarijos, nedarbo išmoka mokama 3 mėnesius (išimtinais atvejais – 6 mėnesius). Eksportuotos išmokos dydis išlieka nepakitęs.

Dar prieš grįždamas į Lietuvą, Gediminas žinojo, kad norės grįžti prie renginių vedėjo ir didžėjaus darbo, taip pat rūpintis apšvietimu ir įgarsinimu. Įvertinęs galimybę išplėsti siūlomų paslaugų asortimentą, kūrybingas vyras nutarė pasinaudoti Užimtumo tarnybos teikiama parama mokymusi ir pasitobulinti. Sėkmingai baigęs grafinio dizaino, fotografijos ir video produkcijos kūrimo neformaliojo profesinio mokymo programą, įgytas žinias jis naudoja užsiimdamas individualia veikla. 

Svetur praleisti metai – tarsi akimirka

„Dabar visas ten praleistas laikas atmintyje išlikęs tarsi akimirka. Ryškus tik jaunėlės dukros gimimas. Kartais pagalvoju, kad norėčiau aplankyti kelis draugus, tačiau nejaučiu jokių sentimentų ar nostalgijos tai šaliai“, – teigia Gediminas, Lietuvoje vėl atradęs pamėgtas muzikines ir scenines veiklas. Tiesa, šiuo metu jis svarsto apie galimybę imtis dar vieno darbo: „Renginiai dažniausiai vyksta savaitgaliais, todėl dabar viskam susidėliojus į savas vietas, sugalvojau, kad būdamas laisvas darbo dienomis, norėčiau užsiimti dar viena veikla, galbūt susijusia su šiuolaikinėmis inžinerinėmis technologijomis“.

Svarstantiems apie grįžimą Gediminas pataria atidžiai išsinagrinėti, kokius žingsnius reikia atlikti prieš išvykstant iš konkrečios šalies ir atvykstant į Lietuvą. Išankstinis pasiruošimas jo paties šeimai padėjo lengviau užsitikrinti pajamų šaltinius, numatyti būsimas veiklas ir įsikurti.

Nežinantiems, nuo ko pradėti, gali padėti detali informacija „Grįžtu.LT“ svetainėje. Taip pat lietuviams teikiamos konsultacijos telefonu, elektroniniu paštu ir Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo skyriuose, visoje Lietuvoje.