Stokholme įvyko pirmosios „Gal į Lietuvą?“ įgūdžių dirbtuvės
Saulėtą ir vasariškai šiltą gegužės 19 d. sekmadienio rytą lietuviai būrėsi Stokholmo „Saulės“ lituanistinės mokyklos erdvėse. Jaukiose klasėse girdėjosi tautinės melodijos, vyko pasiruošimas popietę turėjusiam vykti ypatingam koncertui.
Pakilti į ketvirtąjį aukštą kvietė rodyklės su prierašu „„Gal
į Lietuvą?“ įgūdžių dirbtuvės“. Tai nauja Užimtumo tarnybos iniciatyvos veikla,
aktualizuojanti mokymosi visą gyvenimą svarbą, persikvalifikavimo galimybes, padedanti
įsivertinti turimus stipriausius įgūdžius ir gauti profesinių rekomendacijų.
Įgūdžių tema pasirinkta neatsitiktinai. Vykdant iniciatyvos „Gal
į Lietuva?“ veiklas ir bendraujant su užsienyje gyvenančiais lietuviais pastebėta,
kad daugiausiai nuogąstavimų kelia užimtumo ir karjeros galimybių klausimas. Be
to, 2023-ieji–2024-ieji paskelbti Europos įgūdžių metais, kuriais skatinamas
perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimu grindžiamas požiūris, kad žmonės
įgytų kokybiškoms darbo vietoms užimti reikiamų įgūdžių ir taip būtų sprendžiamas
kvalifikuotų darbuotojų trūkumas visoje Europos Sąjungoje.
2 valandų trukmės dirbtuvių metu, pasitelkus specialias korteles
ir komandinį darbą, buvo vertinami skirtingoms profesijoms būdingi būtinieji ir
universalieji įgūdžiai. Antrojoje dalyje įvardinti turimi asmeniniai įgūdžiai, drauge
ieškota platesnių profesinių perspektyvų ir reitinguotos gautos rekomendacijos.
„Gal į Lietuvą?“ įgūdžių dirbtuvėse akcentuota lankstumo, gebėjimo atnaujinti ir pritaikyti turimus įgūdžius naujose srityse svarba. Vienais svarbiausių įgūdžių Lietuvos darbo rinkoje išlieka informacinių technologijų naudojimas ir vystymas, dirbtinis intelektas, mokėjimas dirbti su socialiniais tinklais ir projektų valdymas. Ne tik užsienio kalbų, bet ir programavimo kalbų išmanymas yra tapęs dideliu privalumu šiuolaikinėje darbo rinkoje. Taip pat aktualus darbuotojo savarankiškumas, gebėjimas lanksčiai žiūrėti į iškilusią problemą ir ją spręsti kompleksiniu būdu, drąsa kritiškai mąstyti ir ieškoti kūrybiškų sprendimų. (Norėtumėte surengti įgūdžių dirbtuves savo bendruomenėje ar klube? Susisiekite su mumis galilietuva.info@uzt.lt)
Pirmą kartą Stokholme vykusios įgūdžių dirbtuvės subūrė aktyviai
Stokholmo lietuvių bendruomenės, Stokholmo lietuvių profesionalų klubo ir Lietuvos
ambasados Švedijos Karalystėje veiklose dalyvaujančius įvairių profesijų
atstovus ir studentus. Visus siejo noras sužinoti daugiau apie savo turimus
įgūdžius bei galimybes juos pritaikyti ne tik Švedijos, bet ir Lietuvos darbo
rinkoje. Renginys organizuotas, padedant Stokholmo lietuvių profesionalo klubo valdybos pirmininkei Rūtai
Smertinienei ir Stokholmo lituanistinės „Saulės“ mokyklos atstovei
Indrei Dičkalnytei-Kairienei.
Kaip ir minėta, būtent šioje mokykloje vyko ypatingas pasiruošimas – popietę Melareno ežero įlankos krantinėje, priešais Rotušę, vyko Švedijos lietuvių kolektyvų išlydėtuvės į istorinę 100-mečio Lietuvos dainų šventę. Daugiau nei 70 surinkusių dalyvių Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius palinkėjo įsimintinos kelionės ir šventės, įteikdamas kolektyvų nariams po atminimo dovaną. Užimtumo tarnybos iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ komanda pakvietė visus dalyvauti viktorinoje ir teisingai atsakius į klausimus apie Lietuvą laimėti specialius prizus. Žinias apie senąsias lietuvių profesijas, tradicijas, paveldą ir šalies geografiją demonstravo ne tik didieji, bet ir mažieji šventės dalyviai, nekantraujantys greičiau vykti į 2024 m. šimtmetį mininčią Lietuvos dainų šventę „Kad giria žaliuotų“.