Trečdaliu augo profesinio mokymo paklausa
Net 39,3 proc. daugiau
darbo ieškančių asmenų gegužę pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse,
palyginti su balandžiu.
1,8 tūkst. šalies nedirbančių gyventojų nusprendė įgyti arba tobulinti profesines kvalifikacijas ir kompetencijas – dauguma (1,6 tūkst.) rinkosi profesinio mokymo programas, 74 įdarbinti pagal pameistrystės darbo sutartį, 60 pradėjo ugdyti praktinius įgūdžius stažuotėse.
„Rinkoje vis didesnė kvalifikuoto darbo paklausa ir siūlomo darbo užmokesčio skirtumai už kvalifikuotą ir nekvalifikuotą darbą skatina klientus įgyti reikalingas darbo rinkoje profesijas. Pastaruoju metu padaugėjo asmenų, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje su konkrečiu tikslu – nori įgyti naują kvalifikaciją ir įsidarbinti“, – sakė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.
TOP10 profesijų, kurias rinkosi klientai gegužę:
- socialinio darbuotojo padėjėjo (194);
- motorinių transporto priemonių kroviniams vežti
vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos
tvarka (103);
- grafinio dizaino, fotografijos ir video produkcijos
kūrimo (94);
- slaugytojo padėjėjo (81);
- sandėlio operatoriaus (78);
- ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo (56);
- apskaitininko (55);
- siuvėjo (39);
- virėjo (340);
- elektriko (31).
Naują kvalifikaciją ar kompetenciją daugiausiai ryžosi
įgyti 30-49 metų amžiaus asmenys (48,6 proc.), vyresni nei 50 metų sudarė 29,5
proc., jaunimas – 21,9 proc. Persikvalifikuoti
daugiausiai buvo norinčių Vilniaus regione (422), Kauno – 367, Šiaulių – 238,
Klaipėdos ir Panevėžio – po 298.
