Atvykti ir įsikurti nuo mažens pamiltoje Lietuvoje: Paul Markevicius nutarė pasikliauti gyvenimo siųsta galimybe

„Mano tėvas labai didžiuotųsi, žinodamas, kad gyvenu čia“, ─ teigia Didžiojoje Britanijoje augęs Paul Markevicius, jau antrus metus leidžiantis Klaipėdoje. 

Nuo mažens ugdyta lietuviška tapatybė

Lietuvio ir britės šeimoje augęs Paul aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veiklose: buvo tradicinių šokių kolektyvo nariu, skautu vyčiu (vyresniuoju skautu) ir Didžiosios Britanijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininku, vėliau – Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos atstovu spaudai. Prasidėjus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimui jis taip pat prisidėjo organizuodamas Vytauto Landsbergio ir Kazimieros Prunskienės susitikimą su tuometine Didžiosios Britanijos ministre pirmininkė Margaret Tečer.

 „Jos charizma ir tvirta parama atkreipė Vakarų Europos dėmesį į būtinybę Lietuvai susigrąžinti teisėtą nepriklausomybę. Susitikimai su valstybių vadovais Prancūzijoje ir Vokietijoje vyko lemtingu Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimo laikotarpiu ir buvo minimi pasaulinių naujienų antraštėse“, – teigia Paul, iš šiandienos perspektyvos vertindamas tuometinius šaliai svarbius politinius žingsnius.  

Pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje jis apsilankė 1992 m., atvykęs pasimatyti su pusbroliais Vilniuje, antrąkart – padėti organizuoti pirmąjį Pasaulio lietuvių jaunimo asociacijos kongresą (PLJK). Didžiojoje Britanijoje bei JAV įgijęs tarptautinio verslo vadybos patirties ir dvylika metų vadovavęs finansų bei informacinių technologijų įmonei Paul ir Lietuvoje ieškojo potencialių verslo projektų ar įmonių bendradarbiavimui, tad vis dažniau lankydavosi Vilniuje, o Klaipėdoje nepraleisdavo Jūros šventės. Pamažu mezgėsi platus lietuvių bendraminčių ir pažinčių tinklas, kol būtent uostamiestyje jis sutiko ir savo gyvenimo draugę Ramunę. 

Vilniuje Paul pirmą kartą apsilankė 1992 m.

Sprendimas – persikraustyti į Lietuvą

Paklausus, ar lengva buvo apsispręsti įsikurti Lietuvoje, Paul prisimena išties aktyvų laikotarpį: „Tuo metu du kartus per mėnesį keliaudavau į Klaipėdą – oro linijų bendrovės spėjo mane įsiminti! Ilgiau viešėdavau tik vasarą ar per Kalėdas – visa tai paskatino pasiruošti ir priimti lemiamą sprendimą.“ Taip praėjusių metų rugpjūtį jis įsikūrė uostamiestyje.

Lietuvoje pašnekovas nesijaučia naujoku: „Man daug lengviau, būnant pusiau lietuviu. Pravertė turima kultūrinė bei politinė patirtis ir gyvenimas su lietuve.“ Pasak jo, sklandžiai integracijai taip pat svarbus užimtumas, tada integracija įgauna kitokią reikšmę – jautiesi visuomenės dalimi ir gali siekti savų tikslų. Kadangi daugeliui atvykstančiųjų tai gali kelti keblumų, todėl svarbu būti sumaniems ir kūrybingai ieškoti galimybių.  

Šiuo metu Paul Markevicių galima sutikti Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakultete, kur jis dėsto verslo administravimą. „Man patinka palaikyti verslumo dvasią, kuri padeda išlaikyti paskaitų medžiagą šviežią, o ne tik „vadovėlinį“ mokymąsi“, – teigia pašnekovas, tuo pat metu tęsiantis verslo plėtros galimybių paieškas grožio, sveikatos ir sveikatingumo sektoriuje.

Pirmosios netikėtos patirtys valstybinėse institucijose

„Kiekvienas gali turėti savų istorijų ar būti girdėjęs apie vėlavimą, biurokratiją ar atsisakymus. Galiu tik pasakyti, kad mano patirtis buvo itin teigiama įvairiose valstybinėse institucijose“, – prisimena Paul. – Keliavau pandemijos įkarštyje ir tris kartus buvau užsikrėtęs Covid-19. Sulaukiau aukščiausios kokybės gydymo. Manau, geresnės, nei būčiau gavęs Londone, todėl labai gerbiu medikų profesiją Lietuvoje.“

Įgyti lietuvio pilietybę prireikė laiko: pirmiausiai jis surado tėvo gimimo liudijimą bažnyčios archyvuose, tačiau įraše nebuvo nurodyta jo tautybė. Tuomet vyras kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir buvo informuotas dėl tolimesnių žingsnių. Taip sėkmingai pavyko atrasti močiutės Apolonijos pasą, kuris ir tapo lietuviškos kilmės įrodymu. 2023 m. sausį Paul buvo suteikta Lietuvos pilietybė.

„Mano sėkmė – personalo, dirbančio Migracijos departamento Vilniaus ir Klaipėdos skyriuose bei Lietuvos centriniame valstybės archyve, nuopelnas. Tai įrodo pačių institucijų profesionalumą bei įžvalgų vyriausybės sprendimą finansuoti ir skaitmenizuoti archyvo duomenis, kad aš kaip ir daugelis kitų užtikrintume teisę įgyti pilietybę“, – teigia Paul, vertindamas savo patirtį.

Klaipėda praėjusių metų rugpjūtį tapo Paul namais 

Lietuvių kalbos mokymasis – spartesnei integracijai

Trečioji institucija, į kurią nutarta kreiptis dėl galimybės mokytis lietuvių kalbos, buvo Užimtumo tarnyba, teikianti tokią priemonę. Ir šioje įstaigoje Paul nustebino maloni patirtis: „Buvau priimtas visiškai profesionalių, atsidavusių darbuotojų, kurie sunkiai dirba, siekdami gerinti užimtumo galimybes, padėti atvykstantiems įgyti reikiamų įgūdžių ir integruotis – mano atveju per kalbos mokymus. Man itin padėjo Užimtumo tarnybos darbuotoja Laura Skujaitė.“

Norėdamas visapusiškiau integruotis, suprasti ir jaustis šalies kultūros dalimi Paul lankė nuotolinius lietuvių kalbos mokymus drauge su kitais penkiais anglakalbiais atvykėliais. Vyriškis prisipažįsta lig šiol dažniau bendraujantis anglų kalba, nors jau susikalba lietuviškai kelionių metu, maitinimo įstaigose ir parduotuvėse.

Neverta žvalgytis atgal

Paul nemano, kad persikėlę iš vienos šalies į kitą, žmonės turėtų nuolat ieškoti skirtumų. Savo būseną jis apibūdina taip: „Yra begalė Lietuvoje patinkančių dalykų, kai kuriuos sunkiau įvardinti, nes jie susiję su visą gyvenimą trukusios lietuviškos dvasinės kelionės apibendrinimu – kelionės, apie kurią tuo metu nebūtinai žinojau, bet kažkokia magnetinė jėga vis nukreipdavo mano energiją ir dėmesį į Lietuvą. Mano tėvas labai didžiuotųsi, žinodamas, kad gyvenu čia, turėdamas lietuvišką pasą ir būdamas visaverčiu lietuviu. Man atsiveria naujos durys į mano praeitį ir Lietuvos šeimos istoriją. Su amžiumi šie dalykai tampa daug svarbesni mūsų tapatybei ir savęs pajautimui, ypač augus mišrioje šeimoje. Taigi vien buvimas čia teikia dvasinį pasitenkinimą ir naudą.“

Pašnekovas prisipažįsta mėgstąs tradicinį maistą ir apsipirkti turguje, kur galima įsigyti ekologiško vietinių ūkininkų maisto. Taip pat, kaip buvęs tautinių šokių šokėjas, Paul labai vertina tradicines dainų ir šokių šventes.

Daug žadančios ateities perspektyvos Lietuvai

Svarstantiems apie atvykimą ir įsikūrimą Lietuvoje Paul linki tiesiog priimti galimybę mėgautis lietuvišku gyvenimo būdu, kuris, jo teigimu, gali prilygti daugeliui kitų Europos šalių: „Vertinu tai, kad Baltijos pajūrį galiu pasiekti vos per 15 minučių, ir tai, kad galiu pasisemti energijos iš kitų miestų, pavyzdžiui, Vilniaus ar Rygos, į kurią iš Palangos galima nuskristi per 40 minučių.“ 

Pasak pašnekovo, Lietuva gali tapti augančiu komerciniu centru, jei bus sudarytos tinkamos sąlygos ir vykdoma strateginė valstybės plėtra. Tam svarbus ir grįžtančių lietuvių indėlis. 

Norite pasidalinti savo grįžimo ar atvykimo į Lietuvą istorija? Bendraukime galilietuva.info@uzt.lt